Atsiliepimai
Aprašymas
„Ko negaliu pamiršti“ – tai antroji žurnalistės, socialinių mokslų daktarės Aldonos Vasiliauskaitės-Kačerauskienės, gimusios 1939 m. Švilpiškių k., Pasvalio r., atsiminimų knyga (pirmoji „Tiesiu keliu“ išleista 2001 m.).
Autorė atvirai ir nuoširdžiai pasakoja savo patirtis vaikystėje, šiltai prisimena ją globojusią Babytę, neslepia jaunystės metų išgyvenimų, apmąsto jau suaugusios moters poelgius, vertybes, kurias formavo aplinka ir žmonės, sutikti studijuojant Vilniaus universitete, dirbant Pedagogikos institute, dalyvaujant visuomeninėje veikloje. Pasakojamos istorijos – tai ir konkretaus laiko (karo, pokario, sovietmečio, Atgimimo metų) realijų paliudijimai.
***
„Šiai knygai apibūdinti tinkamiausias žodis – atsivėrimai. Autorė gan atvirai ir jautriai pasakoja apie patirtus malonius išgyvenimus ir nuoskaudas, net ir apie pačios suklydimus, neištrinamus iš atminties, apie neištarus žodžius, kuriuos reikėjo ištarti. Stebindama gebėjimu atkurti tolimą praeitį, ji vaizdžiai ir detaliai aprašo tuometę buitį ir tradicijas. Rašytojos talentą rodo sklandus, meniškas stilius, siužeto valdymas, istorijos pasakojimą išauginant iki novelės.“ – Regina Grubinskienė, lituaniste, knygos redaktorė
„Į šią knygą surinkti tekstai – nelengvo, bet turiningo gyvenimo vaizdai ir vaizdeliai, iškylantys iš gyvai atsimenančios sąmonės ir perteikti sklandžia, autentiškų detalių prisotinta kalba. Literatūrinį įmantravimą čia keičia itin atviras žodis, dvasinės išpažinties intencijos ir padėkos už gyvenimą intonacijos. Nesileisdama į gėrio ir blogio metafiziką, autorė teigia ir asmeniniais pavyzdžiais grindžia pamatinį krikščioniškąjį principą – esame siųsti į žemę kitiems daryti gera, o mus visus vienija ir buvimo prasmę suteikia tai, kas amžina ir kas daugiau nei aš pats. Gyvenimo atminties ir išminties knyga apie tai, kas nesugrąžinama ir neatšaukiama, tačiau nepamirštama ir todėl neprarasta.“ –
Marijus Šidlauskas, literatūros tyrinėtojas, kritikas
„Aldona Vasiliauskaitė-Kačerauskienė knygoje nuoširdžiai atskleidžia vidinius išgyvenimus. Tai lyg gyvenimo išpažintis. Labai retas iš mūsų galėtume taip atvirai atverti savo skausmus, džiaugsmus, abejones, klaidas. Ši knyga labai svarbi kraštiečiams, nes joje randame minimų pažįstamų žmonių, kaimynų. Didžiuojamės mūsų kraštietės prasminga visuomenine veikla, ištikimybe tautinėms ir moralinėms vertybėms.“ – Algimantas Stalilionis, Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ vadovas
„Ko negaliu pamiršti“ – tai antroji žurnalistės, socialinių mokslų daktarės Aldonos Vasiliauskaitės-Kačerauskienės, gimusios 1939 m. Švilpiškių k., Pasvalio r., atsiminimų knyga (pirmoji „Tiesiu keliu“ išleista 2001 m.).
Autorė atvirai ir nuoširdžiai pasakoja savo patirtis vaikystėje, šiltai prisimena ją globojusią Babytę, neslepia jaunystės metų išgyvenimų, apmąsto jau suaugusios moters poelgius, vertybes, kurias formavo aplinka ir žmonės, sutikti studijuojant Vilniaus universitete, dirbant Pedagogikos institute, dalyvaujant visuomeninėje veikloje. Pasakojamos istorijos – tai ir konkretaus laiko (karo, pokario, sovietmečio, Atgimimo metų) realijų paliudijimai.
***
„Šiai knygai apibūdinti tinkamiausias žodis – atsivėrimai. Autorė gan atvirai ir jautriai pasakoja apie patirtus malonius išgyvenimus ir nuoskaudas, net ir apie pačios suklydimus, neištrinamus iš atminties, apie neištarus žodžius, kuriuos reikėjo ištarti. Stebindama gebėjimu atkurti tolimą praeitį, ji vaizdžiai ir detaliai aprašo tuometę buitį ir tradicijas. Rašytojos talentą rodo sklandus, meniškas stilius, siužeto valdymas, istorijos pasakojimą išauginant iki novelės.“ – Regina Grubinskienė, lituaniste, knygos redaktorė
„Į šią knygą surinkti tekstai – nelengvo, bet turiningo gyvenimo vaizdai ir vaizdeliai, iškylantys iš gyvai atsimenančios sąmonės ir perteikti sklandžia, autentiškų detalių prisotinta kalba. Literatūrinį įmantravimą čia keičia itin atviras žodis, dvasinės išpažinties intencijos ir padėkos už gyvenimą intonacijos. Nesileisdama į gėrio ir blogio metafiziką, autorė teigia ir asmeniniais pavyzdžiais grindžia pamatinį krikščioniškąjį principą – esame siųsti į žemę kitiems daryti gera, o mus visus vienija ir buvimo prasmę suteikia tai, kas amžina ir kas daugiau nei aš pats. Gyvenimo atminties ir išminties knyga apie tai, kas nesugrąžinama ir neatšaukiama, tačiau nepamirštama ir todėl neprarasta.“ –
Marijus Šidlauskas, literatūros tyrinėtojas, kritikas
„Aldona Vasiliauskaitė-Kačerauskienė knygoje nuoširdžiai atskleidžia vidinius išgyvenimus. Tai lyg gyvenimo išpažintis. Labai retas iš mūsų galėtume taip atvirai atverti savo skausmus, džiaugsmus, abejones, klaidas. Ši knyga labai svarbi kraštiečiams, nes joje randame minimų pažįstamų žmonių, kaimynų. Didžiuojamės mūsų kraštietės prasminga visuomenine veikla, ištikimybe tautinėms ir moralinėms vertybėms.“ – Algimantas Stalilionis, Pumpėnų kraštiečių asociacijos „Pumpėniečių viltys“ vadovas
Atsiliepimai